Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai įspėja, kad pradėjo didėti sergamumas salmonelioze. Vilniaus mieste sergamumas šia užkrečiamąja liga rugsėjo mėnesį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo apie 45 proc. Taip pat beveik 40 proc. padidėjo sergamumas bakterine žarnyno infekcija, 30 proc. - kampilobakterioze.

Registruojami ne tik pavieniai šių ligų atvejai, bet ir šeiminiai protrūkiai. Rugsėjo mėnesį užregistruoti trys salmoneliozės protrūkiai šeimose. Neramina tai, kad salmoneliozės grupiniai susirgimai pradėti registruoti viešojo maitinimo įmonėse, vaikų ugdymo įstaigose.

Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tiria ūminės žarnyno infekcijos protrūkį Vilniaus miesto lopšelyje-darželyje „Bitutė“. Dėl viduriavimo, karščiavimo ir pilvo skausmų į Vilniaus miesto gydymo įstaigas kreipėsi 17 minėtos ikimokyklinės ugdymo įstaigos auklėtinių ir trys personalo darbuotojai. Šeši asmenys buvo hospitalizuoti, kiti išleisti namo ambulatoriniam gydymui. Penkiems vaikams patvirtinta salmoneliozės diagnozė. Visuomenės sveikatos specialistai minėtoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atliko epidemiologinį tyrimą, neatmetama galimybė, kad protrūkis gali būti siejamas su lopšelio-darželio maisto tvarkymo subjektu.

Salmoneliozė – tai ūmi žarnyno užkrečiamoji liga, kurią sukelia salmonelių genties bakterijos. Liga pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, pilvo ir raumenų skausmais. Ligos inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-72 valandas nuo užsikrėtimo.

Ligos infekcijos šaltiniai yra naminiai ir laukiniai gyvuliai, paukščiai, žuvys, graužikai. Svarbiausias infekcijos rezervuaras žmogui yra gyvūninis maistas. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per nepakankamai termiškai apdorotą gyvūninį maistą – kiaušinius, paukštieną, kiaulieną ir jų produktus. Į maistą salmonelės gali patekti ir nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo apruošta žalia mėsa.

Keletas svarbių patarimų, norint išvengti per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų:

·         Maistui vartoti tik šviežius produktus, šviežius kiaušinius ir laikyti juos šaldytuve;

·         Prieš gaminimą po tekančiu vandeniu nuplauti vištieną, kitą mėsą, kiaušinius;

·         Gerai išvirti ar iškepti vištieną ar kitą mėsą bei jų produktus, kiaušinius;

·         Gaminant neragauti žalios mėsos ar faršo;

·         Vengti nepakankamai šiluma apdorotos mėsos bei vištienos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jų produktų, žalių kiaušinių ir maisto su žaliu kiaušiniu;

·         Vartojimui paruoštą ar nesuvalgytą maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa;

·         Po maisto ruošos gerai išplauti virtuvės įrankius bei paviršius, indus;

·         Maistą gaminti tik švariomis rankomis, su muilu nusiplauti ir kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, 

tel., faks. (8 5) 231 4409 el.p. [email protected]