Lietuvoje pradėti planiniai suaugusiųjų, vyresnių nei 26 metų amžiaus asmenų, skiepijimai nuo difterijos ir stabligės valstybės lėšomis, siekiant apsaugoti gyventojus nuo šių pavojingų ligų, jų komplikacijų ir mirčių. Toks amžius parinktas todėl, kad paskutinį skiepą nuo difterijos ir stabligės gauna šešiolikmečiai, o jis organizmą apsaugo 10 metų nuo minėtų ligų. Vaikai iki 16 metų nustatytais terminais nemokamai skiepijami difterijos-stabligės vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra apsaugoti nuo šių ligų. Suaugusiems kas dešimt metų rekomenduojama skiepytis pakartotinai.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Dalios Vaičiulienės, difterija yra pavojinga užkrečiamoji liga, pažeidžianti nosies ir gerklės gleivines, neretai pasibaigianti mirtimi. Ligos sukėlėjas – difterijos lazdelės - atsparios aplinkos poveikiui, ilgai išsilaikančios ant daiktų ir dulkėse bakterijos, išskiriančios stiprų nuodą, kuris ir sukelia ligos simptomus, pažeidžia įvairius organus. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar sveiko bakterijų nešiotojo jam kalbant, kosint, čiaudint, per užsikrėtusiojo seilėmis užterštus daiktus, indus, žaislus.

- Difterija prasideda panašiai kaip angina, - aiškina Dalia Vaičiulienė, - ūmi pradžia, gerklės skausmas, ypač ryjant, karščiavimas, silpnumas. Priklausomai kur bakterija patenka, simptomai gali skirtis, bet būdingiausias šios ligos požymis yra tirštos pilkai balkšvos užpakalinės gerklės dalies plėvės, kurias sunku pašalinti. Aplink esantys audiniai patinsta, gali tapti sunku kvėpuoti. Vėliau toksinas patenka į kraują ir pažeidžia širdį, inkstus, nervų sistemą, todėl galimi širdies raumens, inkstų uždegimai, inkstų nepakankamumas, paralyžiai. Mirtis gali ištikti dėl toksinio šoko, uždusimo, širdies pažeidimo.

Lietuvoje iki vaikų skiepijimo nuo difterijos pradžios (1956 m.) sergamumas difterija buvo didelis, kasmet būdavo užregistruota apie pusantro tūkstančio susirgimų, dešimtys ligonių mirdavo. Pradėjus masiškai skiepyti vaikus, sergamumas bei mirštamumas nuo šios ligos sumažėjo. Vėliau susirgimų difterija nebuvo arba  tik pavieniai atvejai. Paskutinis sergamumo difterija pakilimas buvo 1994–1995 metais (tuo laikotarpiu Lietuvoje užregistruotas 81 susirgimas difterija, mirštamumas siekė apie 20 proc.). Didžiausią sirgusiųjų dalį sudarė 30–49 metų amžiaus asmenys. Visi mirusieji buvo suaugę ir neskiepyti nuo difterijos. Tais metais buvo paskiepyta per 1,5 mln. (76,7 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų. Skiepijimų dėka sergamumas difterija sumažėjo, 2003-2007 metais nebuvo užregistruota nė vieno susirgimo, tačiau 2008 m. jie vėl pradėti registruoti, vienas žmogus nuo difterijos mirė.

Po skiepijimų suaugusiesiems kampanijos 1995–1996 metais praėjo daugiau nei 10 metų. Šiuo metu suaugusiųjų imunitetas nepakankamas, todėl galima prognozuoti šios ligos atvejų  padažnėjimą. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip difterijos didelės rizikos šalis. Kaimyninėse Latvijoje, Rusijoje pasitaiko difterijos protrūkių. Visose Rytų Europos šalyse sergamumas difterija pasižymi tais pačiais epidemiologiniais dėsningumais: didelis sergamumas miestuose, dauguma sergančiųjų - neskiepyti suaugę 30–50 metų amžiaus žmonės, vyrauja sunkios ligos formos. Palankias sąlygas plisti difterijai sudaro neskiepytų gyventojų migracija ir turizmas.

Stabligė – pavojinga žaizdų infekcija, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ligos sukėlėjas – stabligės lazdelės, labai atsparios aplinkai (gaminančios sporas), išskiriančios stiprų nuodą, kuris pažeidžia nervų sistemą, sukelia raumenų spazmus. Sunkios ligos formos baigiasi mirtimi.

Stabligė paplitusi visame pasaulyje. Lietuvoje dėl ilgalaikių skiepijimų kiekvienais metais registruojama tik po keletą susirgimų stablige, neretai pasibaigiančių mirtimi. Stabligės sukėlėjai ypač plačiai paplitę gamtoje. Jų randama gyvūnų žarnyne, dirvožemyje, kuris tręšiamas gyvulių mėšlu. Žmonės dažniausiai užsikrečia dirbdami žemės ūkio darbus, kai į žaizdas patenka žemių su stabligės sukėlėjais. Pavojingos traumos, atviri kaulų lūžiai, bet kokios žaizdos, kurias gali užteršti dirvožemis. Kartais stablige susergama po galūnių nušalimo, nuplikimo ar nudegimo.

Užsikrėtus stabligės sukėlėjais, pirmieji ligos požymiai dažniausiai išryškėja po savaitės - ligoniui pradeda trūkčioti sužeista galūnė, dėl kramtomųjų raumenų spazmų sunku prasižioti. Vėliau prasideda skausmingi traukulių priepuoliai. Bakterijų gaminamiems nuodams išplitus organizme, prasideda labai skausmingi ir stiprūs viso kūno raumenų spazmai, nuo kurių gali net plyšti raumenys, lūžti kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, žmogus miršta dėl ilgalaikio spazmo sutrikusio kvėpavimo.

Sergantysis stablige aplinkiniams nepavojingas, nuo ligonio neužsikrečiama. Persirgus stablige, susidaro trumpalaikis imunitetas. Tad, patyrus traumą, būtina skiepytis nuo stabligės.          

Vyr. specialistė Dalia Vaičiulienė akcentuoja, kad patikimiausia apsauga nuo difterijos ir stabligės yra skiepai. Daugumai suaugusių asmenų yra rizika susirgti šiomis ligomis. Skiepijama viena kombinuota vakcina nuo abiejų ligų. Rizika susirgti difterija didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų, asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems uždaruose kolektyvuose, keliaujantiems į nepalankias šios ligos atžvilgiu šalis, turintiems susilpnėjusį imunitetą, piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Nuo stabligės pasiskiepyti ypač reikėtų tiems žmonėms, kurie dirba žemės ūkio darbus, turi daržus, sodus, nes juose didžiausia galimybė susižaloti ir užsikrėsti šią ligą sukeliančia bakterija. Žinoma, susižeisti galima visur ir visada. Skiepytis rekomenduojama tiems asmenims, kurie per pastaruosius 10 metų neturėjo traumų, kurių metu buvo paskiepyti nuo stabligės. Skiepytis taip pat reikia tiems gyventojams, kurie iš viso nėra skiepyti arba skiepyti šia vakcina vaikystėje ir paauglystėje, bet negavę papildomų sustiprinančių vakcinos dozių.

Dabar, kai pradėti nemokami skiepai nuo difterijos ir stabligės, verta pasinaudoti šia galimybe visiems norintiems, vyresniems nei 26 metų amžiaus asmenims. Prioritetas turi būti teikiamas 30–50 metų amžiaus asmenims skiepyti, kadangi sergamumas difterija šioje amžiaus grupėje epideminio pakilimo laikotarpiu buvo didžiausias.

            Norintieji skiepytis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vilniaus apskrityje vakciną nuo difterijos ir stabligės įsigijo 50 asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Vakcina – saugi ir veiksminga, gerai toleruojama, povakcininių reiškinių pasitaiko retai, skiepytis galima visus metus.