Vilniaus visuomenės sveikatos centrą pastarosiomis dienomis pasiekia dažni daugiabučių namų gyventojų nusiskundimai dėl žemos patalpų temperatūros butuose, ir ne todėl, kad patalpos nepakankamai šildomos, o dėl kai kurių gyventojų noro gyventi nešildomose patalpose. Pagal dabar galiojančią tvarką daugiau kaip 50 proc. butų, neturinčių skolų už šildymą, gyventojų raštišku prašymu namo patalpų šildymo pradžia gali būti atidėta. Likusieji 49 proc. turi taikstytis su kaimynų sprendimu gyventi nešildomose patalpose. Tačiau ne visiems priimtinos tokios gyvenimo sąlygos.

,,Sunku būtų apskaičiuoti kokią ekonominę naudą ar žalą gauna nešildomų patalpų gyventojai, – aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė. – Tačiau, kaip teigia specialistė, pavėluotai įjungus šildymą išlaidos būna žymiai didesnės, nes reikia sušildyti atšalusias ir sudrėkusias patalpas. Statybinių konstrukcijų įdrėkimas didina šilumos laidumą, nes orą, užpildantį statybinių ir apdailos medžiagų poras, išstumia vanduo, kurio šilumos laidumas 25 kartus didesnis. Todėl, kaip sako liaudies išmintis – „skūpus moka du kartus“.

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas buto mikroklimatas, pravartu žinoti kiekvienam. 

Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra – ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė 30–75 procentų, oro judėjimo greitis – 0,05-0,1 m/s. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2–3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui žmogaus kūno temperatūra kojose sumažėja 7–10 laipsnių. Tuomet į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Tai svarbu atsiminti, jei namuose esama mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų. Pasak Elenos Mirinavičienės, žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja buvusios sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Be to, jaučiama nervinė įtampa dėl nepalankių gyvenimo sąlygų.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas. Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.

Kai kurie gyventojai bando šildytis patalpas įjungę dujines virykles. Derėtų atminti, kad sudegdamas 1 kubinis metras dujų išskiria 0,8 kg vandens ir 700 litrų anglies dvideginio, jonizuoja orą. Jei nėra geros ventiliacijos, dėl to patalpų drėgmė dar labiau padidėja. Ilgainiui ant šaltų sienų kondensuojasi vandens lašai.

Kaip minėta, rekomenduojama gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė yra 30–75 proc., komforto sąlygomis – 40–60 proc. Esant sausam orui didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys.

,,Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, – pabrėžė Elena Mirinavičienė. – Judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Todėl neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus ir orlaides, netgi ventiliacijos angas. Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą. Todėl, namuose, kuriuose yra plastikiniai langai, turi būti nuolat praviros orlaidės, ventiliacinės angos ar langas (traukiant rankeną atsidarančioji dalis šiek tiek juda). Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, dimetilaminai, sieros vandenilis, metanolis, acetonas, fenolas, azoto oksidai ir kitos kenksmingos medžiagos”.

Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamų patalpų ore visada nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis. Tai puiki terpė infekcinėms kvėpavimo takų ligoms atsirasti.

Besirūpindami, kaip sutaupyti patalpų šildymo sąskaita, galime smarkiai pakenkti sveikatai, o išlaidos vaistams gali būti dar didesnės nei šildymui.

Parengė:

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė,