Tikrasis tuberkuliozės mastas gali kelis kartus viršyti registruotus atvejus

                      Šiuo metu Vilniaus rajone yra registruoti 37 atviros tuberkuliozės atvejai, pavojingiausios ir sergančiajam, ir jo aplinkoje esantiems žmonėms. Per pastaruosius penkerius metus sergamumas atvira tuberkuliozės forma didėjo. Susirgimų skaičiaus didėjimas kasmet nėra žymus, tačiau specialistai tvirtina, kad statistika šiuo atveju neparodo tikrosios situacijos. Realus sergančiųjų skaičius gali būti net kelis kart didesnis, nes nustatyti kiek tiksliai žmonių užsikrėtė nuo vieno sergančio atvira tuberkuliozės forma, sukontroliuoti visų užsikrėtusiųjų gydymą yra be galo sunku dažniausiai dėl sergančiųjų gyvenimo būdo.

Tuberkuliozė – socialinė liga. Dažnai tuberkulioze suserga asocialūs asmenys, tačiau ji gali būti pavojinga ir kitiems asmenims, turintiems silpną imunitetą. Vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus per metus gali užkrėsti apie 20 savo aplinkos žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Tarptautine tuberkuliozės ir plaučių ligų sąjunga kovo 24-tąją skelbia Pasauline tuberkuliozės diena. Šią dieną kreipiamasi į pasaulio bendruomenes, raginant sutelkti mokslininkų, medikų ir visuomenės pastangas aktyviai priešintis šios užkrečiamosios ligos plitimui, nes tuberkulioze užsikrėtęs kas trečias planetos gyventojas. Kasmet per metus nuo šios ligos miršta apie tris milijonus gyventojų. Pasaulinė tuberkuliozės diena tapatinama su tuberkuliozės bakterijos atsiradimo data. Ligos sukėlėją 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, kuris už šį atradimą apdovanotas Nobelio premija. Buvo išrasti ir vaistai nuo šios bakterijos, tačiau ji kito, atsirado vaistams atsparių formų.

Tuberkuliozė nepaprasta liga, nebaigtas arba netinkamas tuberkuliozės gydymas yra blogiau negu jokio gydymo. Tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia žmogaus plaučius. Ši liga žinoma labai seniai ir anksčiau buvo vadinama džiova. Ligos sukėlėjai, tuberkuliozės mikobakterijos, yra labai atsparios, aplinkoje išgyvena iki pusės metų. Užkratas perduodamas nuo sergančio žmogaus sveikam įkvėpus sergančiojo tuberkuliozės mikobakterijomis užteršto oro. Pavojingiausi - atvira tuberkulioze sergantys asmenys. Ligoniai kosti, čiaudo ir taip platina užkratą. Šeimoje sergantis asmuo gali užkrėsti kitus šeimos narius. Situacija pablogėja, kai ligonis nežino, kad serga tuberkulioze ir nesikreipia į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ligos simptomai pradžioje neryškūs, neatkreipiamas dėmesys į vakarais pakylančią kūno temperatūrą iki 37,4°C, kosulį, prakaitavimą, silpnumą. Šie simptomai nekelia susirūpinimo, o tai yra dar pavojingiau, nes neįtariama liga toliau progresuoja. Toks ligonis vaikšto į parduotuves, važiuoja visuomeniniu transportu, galbūt dirba žmonių kolektyve ir gali užkrėsti greta esančius asmenis. Pasitaiko atvejų, kai ligoniui, gydytam ligoninėje, paskiriamas tolesnis gydymas namuose, o jis savavališkai nutraukia gydymą, atsisako gerti gydytojo paskirtus vaistus, nesilaiko gydytojų paskirto režimo, piktnaudžiauja alkoholiu. Ligą sukeliančios bakterijos organizme atsigauna, prisitaiko ir tampa atsparios antibiotikams. Gydytojai netenka priemonių kovai su atsparia tuberkuliozės mikobakterija, kuri išsivystė dėl netinkamo antibiotikų vartojimo. Tokia atspari bakterija taip pat perduodama vieno žmogaus kitam per orą su seilių lašeliuose esančiu užkratu. Žmonija išrado daug įvairių vaistų ir gydymo būdų, tačiau tuberkuliozės bakterija pasaulyje klesti, ji sugeba apsisaugoti nuo ją užmušančių antibiotikų dėka mūsų aplaidumo. Sukurti naują antibiotiką, veikiantį atsparią tuberkuliozės mikobakteriją reikia milijonų, todėl bus geriau mums visiems, jeigu gydysimės tuberkuliozę tvarkingai, pagal gydytojo nurodymus ir iki visiško pasveikimo. Ligonio visi šeimos nariai turėtų nedelsiant pasitikrinti ar neserga tuberkulioze. Patartina kiekvienam žmogui savo sveikatą tikrinti dėl tuberkuliozės vieną kartą metuose.

Nuo tuberkuliozės Lietuvoje skiepijami visi naujagimiai. Imunitetas po skiepų trumpalaikis, tačiau apsaugo nuo sunkių ligos formų. Ne kiekvienas gavęs užkrato suserga, tai priklauso nuo mūsų organizmo atsparumo infekcijai. Nuo kokio kiekio bakterijų galime apsiginti ir nuo kokio jau nebegalime priklauso nuo mūsų kiekvieno organizmo skirtingai. Žalingi įpročiai, pavyzdžiui girtavimas, kenkia kepenims, o tai labai svarbus organas, nuo kurio priklauso organizmo atsparumas ligoms, mūsų imunitetas. Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu dažniau serga tuberkulioze. Situacija tampa dar blogesne jeigu užsikrečiame ir ŽIV infekcija, kuri labai susilpnina žmogaus imunitetą.

Kiekvienas turėtų išmokti saugoti savo sveikatą, mokėti prižiūrėti sergantį namuose, įdiegti higienos įgūdžius savo vaikams. Reikia sveikai maitintis, gauti pakankamai baltymingo maisto, stiprinti organizmo atsparumą (imunitetą) ligoms. Labai svarbu būti gryname ore, pagal galimybę sportuoti. Reikėtų gerai valyti, dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas.

                      Namuose esant ligoniui patalpų valymas tampa sudėtingesnis. Kadangi bakterija atspari, ją užmušti gali tik stipresnis dezinfektantas (pavyzdžiui skrepliams dezinfekuoti reikalingas 5 % chloramino tirpalas). Stalo įrankius galime pavirinti 15 min. 2 % sodos tirpale. Patalynę išvirinti ir išlyginti. Tuberkuliozės mikobakterijos žūsta tiesioginiuose saulės spinduliuose. Rekomenduojame drabužius, kilimus, antklodes išnešti į lauką ir palaikyti saulėje apie vieną valandą. Ligonio pagalvę reikėtų pakeisti nauja, o seną, esant galimybei, sudeginti, arba pusę metų nenaudoti. Nereikėtų jos išmesti, nes ji užteršta mikobakterijomis ir ja gali pasinaudoti kiti asmenys nežinodami, kad ji užteršta.

Apie Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (VVSC):

VVSC, įsteigtas kovai su Vilniaus miestą krečiančiomis epidemijomis, šiemet mini 70-tąjį veiklos jubiliejų. Šiandien pagrindiniai centro uždaviniai - užkrečiamųjų ligų kontrolė, žalingos aplinkos poveikio visuomenės sveikatai mažinimas, Vilniaus krašto žmonių teisių gauti kokybiškas ir saugias paslaugas užtikrinimas.

Daugiau informacijos:

Vilniaus visuomenės sveikatos centro

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus

vyr. specialistė Violeta Dūdienė,

tel. (8-5) 261 0862, faks. (8 5) 231 4409 el.p. violeta.dudiene@vilnius.vvspt.lt