VILNIAUS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS
	INFORMACINIS PRANEŠIMAS
	2011-04-12

 

 

Kaip iš egzotinių KRAŠTŲ neparsivežti maliarijos?

          Kiekvienais metais labai daug mūsų tautiečių keliauja į įvairias pasaulio šalis, tačiau kelionės tai ne tik puikūs įspūdžiai ir poilsis, jų metu susiduriama ir su rizikos veiksniais sveikatai. Maždaug trečdalis mūsų turistų pasirenka karšto klimato tropikų ar subtropikų egzotines valstybes. Tropinės šalys nuo mūsų skiriasi klimatu, socialinėmis, ekonominėmis, etninėmis, epidemiologinėmis sąlygomis ir įpročiais. Nuolatinė aukšta oro temperatūra, padidėjęs drėgnumas, saulės spindulių aktyvumas sukelia didelį stresą mūsų organizmui. Tokiomis sąlygomis mūsų žmonės būna žymiai jautresni ir užkrečiamų ligų sukelėjams.

Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija. Per 1991-2010 m. grįžę iš tropinių šalių 106 Lietuvos piliečiai susirgo maliarija, iš jų 68 (57 proc.) - tropine maliarija. Iš visų maliarijos rūšių pavojingiausia yra tropinė, nuo jos mirė 4 mūsų šalies gyventojai, mirtingumo rodiklis – apie 4 proc. Dažniausiai žmonės užsikrėtė Afrikoje (71 proc.), rečiau Azijoje ir Pietų Amerikoje. Užregistruotas vienas 6 mėnesių amžiaus vaiko užsikrėtimas tropinės maliarijos sukėlėju.

Dauguma vilniečių (10 iš 16 ligonių) užsikrėtė tropine maliarija Afrikoje (Gana, Gabonas, Kamerūnas, Angola), du vilniečiai - vienos kelionės metu užsikrėtė dviejų rūšių (tropine ir ovale) maliarija Afrikoje ir Centrinėje Azijoje. Sunkios susirgimo formos buvo diagnozuotos 50 proc. ligonių. Pavojingesnė tropinės maliarijos forma – neuromaliarija išsivystė 25 m. amžiaus vyrui, kuris mirė.

          Pasaulio sveikatos organizacijoje (toliau - PSO) tropinės ligos yra prioritetinės, iš jų tropinės parazitozės turi ypatingą reikšmę savo daroma žala. Kiekvienais metais pasaulyje apie  300-500 mln. žmonių suserga maliarija.

          Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia keturių rūšių pirmuonys - plazmodijai: P. vivax tridienė maliarija), P. ovale, P. malariae (ketvirtadienė maliarija) ir P. falciparum (tropinė maliarija). Infekcijos šaltinis yra sergantis maliarija ar sveikas plazmodijų nešiotojas. Paprastai maliariją perduoda Anopheles genties uodų patelės, kurios užsikrečia įkandę sergantį žmogų ir kartu su krauju prisisiurbę maliarijos sukėlėjų.

          PSO duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti šia liga. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5-2,7 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkstančių turistų, iš kurių apie 1 procentą miršta nuo tropinės maliarijos.

          Kasmet PSO parengia informacinį leidinį ,,Tarptautinės kelionės ir sveikata“, mūsų šalyje internete skelbiamos atnaujinamos ,,Rekomendacijos dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliautojams į užsienio šalis“. Šių leidinių tikslas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui tarp valstybių, apsaugoti keliautojus visais įmanomais būdais nuo rizikos veiksnių kelionėse, informuoti apie užkrečiamųjų ligų riziką visose pasaulio šalyse.

          Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga ir tik nutolina ligos pradžią. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų duomenimis, visų vilniečių susirgimų priežastis – nereguliarus chemioprofilaktikos naudojimas arba visai jos nenaudojimas. Mūsų centro specialistai visada akcentuoja, kad prieš kelionę kiekvienas turėtų konsultuotis su savo gydytoju dėl rizikos veiksnių jo sveikatai kelionės metu. Dėl užkrečiamųjų ligų svarbu ne tik žinoti šalies, į kurią vykstame, epidemiologinę situaciją ir rekomenduojamas infekcijų profilaktikos priemones, bet ir jomis naudotis.

 

 

 

 

Daugiau informacijos:

 

Vilniaus visuomenės sveikatos centro

 

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus

 

vyr. specialistė Natalija Abramova,

tel. (8-5) 261 0862, el.p. natalja.abramova@vilnius.vvspt.lt