Kad atostogų neprisiminti gydytojo venerologo kabinete

Vilniaus visuomenės sveikatos centre daugelį metų renkami ir analizuojami Vilniaus apskrities gyventojų sergamumo sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir ŽIV duomenys. Pastaraisiais metais Vilniaus mieste lytiškai plintančių infekcijų (toliau - LPI) grėsmingai daugėja. Per metus sergamumas šiomis ligomis padidėjo 17 proc. Ypač nerimą kelia nuolat didėjantis sergamumas sifiliu, kasmet jis vidutiniškai padidėja po 20 proc. ir sudaro daugiau kaip trečdalį visų registruotų LPI. Ankstesniais metais sifiliu daugiau sirgo 30-45 metų amžiaus, žemesnių socialinių sluoksnių atstovai. Prieš penkis metus epidemiologinė situacija visiškai pasikeitė – sifilis paplito tarp jaunų žmonių ir pastaraisiais metais dažniausiai sifiliu serga 15-29 metų amžiaus, moksleiviai, studentai ir dirbantys asmenys, nepriklausantys rizikos grupėms, be to registruojami ir įgimto sifilio atvejai bei maži vaikai užsikrėtę sifiliu buityje nuo sergančių šeimos narių.

Verta prisiminti ir 2010 metais gegužės pabaigoje įvykusį sifilio protrūkį Ukmergėje, kurio metu nuo sergančios moters, teikusios komercinio sekso paslaugas, užsikrėtė 11 vyrų, iš kurių du užkrėtė sifiliu savo lytines partneres. Prieš šį įvykį sifilio atvejai Ukmergės rajone nebuvo registruoti kelerius metus. Užsikrėtimą LPI lemia rizikingas lytinis elgesys: 68 proc. susirgusių savo gydytojui nurodė, kad turėjo daugiau kaip vieną lytinį partnerį per metus, 65 proc. savo galimo užsikrėtimo šaltinio nežinojo arba nurodė atsitiktinį asmenį, o 98 proc. susirgusių asmenų lytinių santykiu metu prezervatyvus naudojo retai arba jų visai nenaudojo.

Taigi lytiškai plintančiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama nesaugių lytinių santykiu metu su mažai pažįstamais asmenimis, nesinaudojant prezervatyvais. Dažnas žmogus, turėjęs tokius santykius, jaučia baimę, nerimą - „ar tik nebūsiu aš užsikrėtęs“. Jei tai įvyko reikia ypač stebėti savo sveikatos pokyčius, susilaikyti nuo lytinių santykių ir kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, ginekologą, arba urologą. Nustačius ligą, apie tai būtinai pranešti savo lytiniam partneriui. Kuo anksčiau bus nustatyta liga, tuo lengviau ir greičiau ji bus pagydyta.

LPI dažniausiai pažeidžia šlapimo - lyties organų sistemą, todėl nemaža dalis šių ligų požymių yra panašūs. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia po kelių dienų ar savaičių po užsikrėtimo. Tai gali būti neįprastos išskyros iš makšties (pakitusi spalva, atsiradęs nemalonus kvapas ar pasikeitęs išskyrų tirštumas), atsirasti išskyros iš varpos, žaizdelės arba pūslelės prie makšties, varpos ar tiesiosios žarnos, dirginimas apie makštį, varpą arba tiesiąją žarną; skausmas arba deginimo jausmas šlapinantis, padažnėjęs šlapinimasis, skausmas pilvo apačioje, padidėję kirkšnies limfmazgiai, tačiau gana dažnai ligų požymiai nepasireiškia, ar būna labai nežymūs, todėl lieka nepastebėti.

Kaip apsisaugoti? Vienintelis 100 proc. veiksmingas būdas apsisaugoti nuo LPI yra visiškas bet kokių lytinių santykių atsisakymas (susilaikymas). Nors ši „priemonė“ gali atrodyti juokingai, tačiau ją tikrai verta prisiminti linksmų vakarėlių metu kuomet vartojamas alkoholis, visi žinome, kad alkoholis gali labai pakeisti žmogaus lytinį elgesį. Saugesni lytiniai santykiai būtų su vienu, pastoviu, sveiku partneriu. Kuo daugiau žmogus turi lytinių partnerių, tuo labiau rizikuoja užsikrėsti LPI. Visų rūšių lytinių santykiu metu būtina naudoti prezervatyvus. Teisingai naudojamas prezervatyvas yra labai efektyvi priemonė, apsauganti nuo LPI tame tarpe ir ŽIV infekcijos.

Daugiau informacijos:

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus

Vyr. specialistė I. Bogdanovičienė

tel.: (8 5) 261 0841, el.p.: [email protected]