vvspt

2010 m. gegužės 9 d.

Versija neįgaliesiems

Renginių kalendorius
<2010 Gegužė>
PATKPŠS
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      





Asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketa

Būkime budrūs rinkdamiesi vaikų kosmetikos gaminius

2008-09-11

 

Vaikai – pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Jie negali patys savimi pasirūpinti, todėl ši atsakomybė tenka mums visiems. Kalbant apie vaikų kosmetiką, reikėtų atkreipti dėmesį, kad patys tėveliai turėtų būti dėmesingi, nes jie renka gaminius savo vaikams. Siekiant, kad į rinką nepakliūtų reikalavimų neatitinkančių gaminių, svarbi kompetentingų institucijų veikla, taip pat pačių gamintojų ir platintojų sąžiningumas.

 

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojo Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (VVSC) išanalizuoti informaciją apie 2008 m . į Lietuvos rinką pradėtus tiekti vaikų kosmetikos gaminius. VVSC specialistai išnagrinėjo informaciją apie daugiau kaip 100 tokių kosmetikos gaminių. Skirstant vaikams skirtus gaminius pagal grupes, kremai sudarė 24 proc., dušo želė, vonios putos – 20 proc., šampūnai – 19 proc., dantų pastos – 9 proc. Taip pat tiekiami muilai, servetėlės, aliejai, losjonai. Išanalizavus šių gaminių cheminę sudėtį, nebuvo rasta kosmetikos gaminių gamyboje draudžiamų naudoti ir (ar) viršijančių didžiausią leidžiamą koncentraciją medžiagų. 2007 m . nustatyti 3 atvejai, kai buvo bandoma pradėti tiekti į Lietuvos rinką vaikams skirtus kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje nurodytos draudžiamos medžiagos – ergokalciferolis ir metildibromo glutaronitrilas.

 

Vaikų kosmetika savo chemine sudėtimi nuo suaugusiųjų kosmetikos šiek tiek skiriasi. Stengiamasi vengti arba naudoti mažesnius kiekius konservantų (metilisotiazolinono, parabenų, sorbo rūgšties, fenoksietanolio, bronopolio ir kt.) bei dažiklių. Vaikų iki 3 metų kosmetikos sudėtyje neturi būti boro rūgšties, tetraboratų, salicilo rūgšties, jodopropinilbutilkarbamato, taip pat reikėtų laikyti toliau nuo vaikų burnos ir nosies talko turinčius miltelių pavidalo gaminius, kad vaikas jų neįkvėptų. Stroncio turinčių junginių, kurie naudojami dantų pastų, šampūnų ir veido priežiūros gaminiuose, dažnai naudoti vaikams nepatartina. Šių medžiagų toksiškumas nėra iki galo ištirtas, tačiau vaikams jos nėra rekomenduotinos.

 

Vaikų oda švelnesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Vaikų kremai, losjonai, šampūnai, dušo želė, vonios putos – priemonės, kurias naudojame kasdien, ne visada jie yra natūralūs ir jų sudėtyje galima rasti detergentų, konservantų, dažiklių, kurie gali dirginti ir alergizuoti. Alergiją gali sukelti ir įvairūs ekstraktai, todėl reikia stebėti individualią reakciją į kiekvieną gaminį, juos naudoti saikingai, nuplaunamus – gerai nuskalauti. Vaikams skirtus kosmetikos gaminius geriau įsigyti tik parduotuvėse ar vaistinėse.

 

Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į vaikų dantų pastos naudojimą bei dantų valymo įgūdžių formavimą. Mažiausiai iki 6 metų vaikai valytis dantis dantų pasta turėtų prižiūrint tėvams. Svarbu, kad vaikas reguliariai valytų dantis dantų pasta, nenaudotų jos per daug. Dantų pastos pakanka žirnio dydžio kiekio. Reikėtų prižiūrėti, kad po dantų valymo vaikas gerai išsiskalautų burną, nenurytų pastos, ypač naudojant dantų pastas, sudėtyje turinčias fluoridų. Dabartinės vaikams skirtos pastos skaniai kvepia, yra gražios spalvos ir gardžios lyg saldainiai ar kramtomoji guma, todėl reikia stebėti, kad vaikai jų nevalgytų. Fluoridai – puiki prevencinė priemonė nuo ėduonies, bet didelis fluoridų kiekis pažeidžia vaikų dantis, atsiranda negražios rudos spalvos dėmės, vagelėse vystosi fluorozė, mažiems vaikams sutrinka dantų vystymasis. Pagrindinis fluoridų šaltinis yra geriamasis vanduo. Taip pat jų gauname su dantų pastomis, kuriose yra fluoridų, bei maisto medžiagomis  (daugiausia fluoridų yra arbatoje, žuvyse, jūros kopūstuose). Fluoro koncentracijos Lietuvos geriamajame vandenyje pasiskirsčiusios labai netolygiai. Rytų, Pietryčių Lietuvos regione fluoridų trūksta, Lietuvos Šiaurės Vakarų ir Vakarų rajonuose dažniausiai jo yra per daug. Netolygiai jos pasiskirsčiusios ir tame pačiame regione. Taigi regionuose, kur fluoridų koncentracija geriamajame vandenyje yra didelė, fluorozės atsiradimo rizika yra didesnė.

 

Neseniai įsigaliojo nauji dantų pastos ženklinimo reikalavimai, kuriuose pateikta informacija turėtų padėti tėvams tinkamai prižiūrėti vaikų dantis. Ant visų dantų pastų, kurios gali būti naudojamos vaikams, turi būti nurodyta vaikams iki 6 metų naudoti žirnio dydžio dantų pastos kiekį, stebėti, kad nenurytų. Be to, ant šių gaminių turi būti pateikta informacija apie tai, kad vartojant produktus, kurių sudėtyje yra fluorido, reikėtų pasitarti su odontologu arba savo gydytoju. Tai galioja dantų pastoms, kurių sudėtyje yra 0,1 – 0,15 proc. fluorido ir kurios nepaženklintos kaip neskirtos vaikams (pvz., „skirta suaugusiems“). Šio įspėjimo, kaip ir kitų, tėveliai turėtų atidžiai laikytis.

 

Kosmetikos gaminius naudojame kasdien, todėl labai svarbu juos atidžiai išsirinkti bei teisingai naudoti.

 
 

Vilniaus visuomenės sveikatos centras,

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė