VILNIAUS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS
	INFORMACINIS PRANEŠIMAS
	2011-08-08

AR ŠIANDIEN VIRUSINIS HEPATITAS A NEBEAKTUALI PROBLEMA?

Vasara, mūsų šalies gyventojai keliauja į įvairias pasaulio šalis. Iš kelionės galima atsivežti ne tik gerų emocijų, įspūdžių ar gerą nuotaiką, bei tokių, vis dažniau mūsų šalyje retų ligų, kaip virusinio hepatito A (VH-A), šigeliozę. Per 30 metų sergamumas virusinio hepatito A Vilniaus mieste ženkliai sumažėjo nuo 764 atvejų 1980 metais iki 3 atvejų 2010 m. Minėtų žarnyno užkrečiamųjų ligų sumažėjimą lėmė vandens ir maisto produktų kokybės priežiūra bei kontrolė, bakterijų nešiotojų stebėjimas, gyventojų higieninių įpročių ugdymas, aplinkos sanitarinės būklės gerinimas, nutekamųjų vandenų valymas ir nukenksminimas ir kt.

Nors gali atrodyti kad virusinis hepatitas A Lietuvoje nebeaktuali problema, tačiau turime nepamiršti, kad per keletą pastarųjų metų Europoje (pvz. Prancūzijoje, Olandijoje) ir įvairiose kitose Pasaulio šalyse registruojami virusinio hepatito A protrūkiai.

Kokia tai liga ir kaip gi kelionės metu apsaugoti save ir savo šeimos narius nuo VHA?

Virusinis hepatitas A (VH-A) – tai ūminis hepatito A viruso sukeltas kepenų nekrozinis uždegimas, galintis pasireikšti besimptomėmis (dažniausiai vaikams) ir klinikinėmis infekcijos formomis.

VH-A gana plačiai paplitusi virusinė kepenų liga. Kasmet pasaulyje VH-A suserga apie 1,5 milijono žmonių. Literatūros duomenimis tikrasis sergamumo rodiklis gali būti nuo 3 iki 10 katrų didesnis negu oficialiai registruojama. Ypač svarbus VH-A rizikos veiksnys yra kelionės į VH-A endeminis šalis. Pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrika, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija. Žmonių imlumas VH-A yra visuotinis. Imunitetas VH-A įgyjamas persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus.

VH-A sukėlėjas – priskiriamas Picornaviridae šeimai Hepatovirus genčiai, turintis RNR. VH- A virusas gana atsparus išorinės aplinkos veiksniams, šalčiui, aukštai temperatūrai, išdžiūvimui. Virusas ilgai būna gyvybingas išmatose, vandenyje, jūrų gyvių organizme. Vandenyje virusas gali gyvuoti iki metų, jisai santykinai atsparus chlorui, todėl vandens chloravimas nėra patikima priemonė šios infekcijos plitimui per geriamąjį vandenį sustabdyti. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali likti gyvybingas kelioliką dienų ar ilgiau.

VH-A infekcijos rezervuaras yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba simptomų nesukeliančią šios infekcijos forma. Virusinio hepatito A plitimo veiksniai dažniausiai yra fekalijomis užterštas vanduo, maisto produktai, daržovės, maistui vartojami termiškai neapdoroti ir užteršti jūrų moliuskai; dažnas viruso plitimo kelias – buitinis kontaktas per užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus, kas sąlygoja greitą viruso išplitimą šeimose. Rizika užsikrėsti didėja vykstant į viruso endeminius kraštus. VH-A retais atvejis gali būti perduoti su krauju, lytiniu keliu.

Virusinio hepatito A inkubacinis periodas trunka nuo 14 iki 50 dienų (vidutiniškai apie 28 dienas). Ligos pradžia dažniausiai ūmi, panaši į gripo, pasireiškia silpnumu, karščiavimu. Po keleto dienų išryškėja dispepsiniai simptomai - pilvo skausmai, šleikštulis, dar vėliau patamsėja šlapimas ir pradeda šviesėti išmatos. Toks periodas trunka apie 1-5 dienas, jo pabaigoje padidėjo kepenys, atsiranda kūno odos ir gleivinių gelta. Atsiradus geltai kiti simptomai išnyksta, jaučiasi silpnumas. Geltos periodas trunka nuo vienos iki trijų savaičių. Sunkios VH-A formos nustatomos labai retai. Daugeliui vaikų iki dviejų metų virusine hepatito A infekcija vystosi be simptomų, vaikams iki 6 metų geltinės infekcijos formos sudaro apie 10 proc., vyresniems vaikams – apie 50 proc., o suaugusiems apie 80 proc. Pasveikus susidaro ilgalaikis patvarus imunitetas.

1. Labai svarbu laikytis asmens higienos. Kuo dažniau plauti rankas – prieš valgio gaminimą, prieš valgymą, pasinaudojus tualetu it t.t.;
2. Į maisto produktus virusas dažniausiai patenka per nešvarias rankas, su vandeniu ir rečiau iš dirvožemio. Vartoti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
3. Naudoti saugų geriamąjį vandenį. Vykstant į endeminės VH-A šalis, gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
4. Nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies.

Viena iš efektyviausių VH-A kontrolės priemonių yra vakcinacija. Virusinio hepatito A vakcinos yra labai saugios ir efektyvios.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus

vyriausioji specialistė Natalija Beliakova