Vandens iš šulinio ypatybės
2010-05-24
Jei geriate vandenį iš šulinio...
Geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui ir saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei. Geriamasis vanduo sveikas vartoti tuomet, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos.
Daugelis Šalčininkų rajono gyventojų vartoja šachtinių šulinių vandenį. Šulinių vandens užterštumas ypač priklauso nuo šulinio aplinkos. Jeigu teršiamas gruntas vietovėje, kurioje formuojasi gamtiniai vandenys, šulinyje vanduo bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai aukščiau šulinio gruntinių vandenų tekėjimo kryptimi dirvožemis teršiamas organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų susikaupimo duobės), tikėtina, kad šulinyje vanduo bus užterštas azoto junginiais ir mikroorganizmais.
Siekiant ištirti šulinių vandens kokybę, buvo atliekami vandens tyrimai dėl cheminės (nitritų, nitratų, amonio kiekio) ir mikrobinės (žarninių lazdelių, žarninių enterokokų) taršos. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad iš visų 223 ištirtų šachtinių šulinių vandens, kurį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, 2009 m. buvo nustatyta: 89 šuliniuose - mikrobiologinė tarša, 91 – nitratai viršijo didžiausią leistiną koncentraciją.
Tiek cheminė, tiek mikrobiologinė tarša yra pavojinga žmonių, ypač kūdikių, sveikatai. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais prasideda traukuliai, kūdikis gali mirti. Nitratais užterštą vandenį pavojinga vartoti nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis. Nustačius vandenyje mikrobinę taršą atsiranda pavojus susirgti infekcinėmis ligomis.
Dažniausiai šulinių vanduo būna skaidrus, bekvapis, minkštas ir žmonės tiki, kad jis labai geros kokybės. Deja, tai klaidinga nuomonė. Cheminės medžiagos (nitritai ir nitratai) iš vandens nepasišalina nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Virinant vandenį nitratų koncentracija net padidėja, nes dalis vandens išgaruoja, o nitratai lieka.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja: nustačius mikrobiologinę taršą šachtinio šulinio vandenyje, gyventojams galima vartoti tik virintą, o aptikus cheminę taršą – tokio vandens negalima vartoti. Tokiu atveju patartina vartoti vandentiekio ar pirktą parduotuvėje fasuotą geriamąjį vandenį. Šulinio vandenį galima gerti ir vartoti maistui tik įsitikinus, kad jame komponentų, turinčių įtakos sveikatai, kiekiai neviršija higienos normos keliamų reikalavimų.
Sužinoti, ar vartojate kokybišką šachtinių šulinių vandenį, galėsite tik tuomet, kai jis bus ištirtas atestuotoje, ar dar patikimiau, akredituotoje šiems tyrimams laboratorijoje.
Daugelis Šalčininkų rajono gyventojų vartoja šachtinių šulinių vandenį. Šulinių vandens užterštumas ypač priklauso nuo šulinio aplinkos. Jeigu teršiamas gruntas vietovėje, kurioje formuojasi gamtiniai vandenys, šulinyje vanduo bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai aukščiau šulinio gruntinių vandenų tekėjimo kryptimi dirvožemis teršiamas organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų susikaupimo duobės), tikėtina, kad šulinyje vanduo bus užterštas azoto junginiais ir mikroorganizmais.
Siekiant ištirti šulinių vandens kokybę, buvo atliekami vandens tyrimai dėl cheminės (nitritų, nitratų, amonio kiekio) ir mikrobinės (žarninių lazdelių, žarninių enterokokų) taršos. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad iš visų 223 ištirtų šachtinių šulinių vandens, kurį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, 2009 m. buvo nustatyta: 89 šuliniuose - mikrobiologinė tarša, 91 – nitratai viršijo didžiausią leistiną koncentraciją.
Tiek cheminė, tiek mikrobiologinė tarša yra pavojinga žmonių, ypač kūdikių, sveikatai. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais prasideda traukuliai, kūdikis gali mirti. Nitratais užterštą vandenį pavojinga vartoti nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis. Nustačius vandenyje mikrobinę taršą atsiranda pavojus susirgti infekcinėmis ligomis.
Dažniausiai šulinių vanduo būna skaidrus, bekvapis, minkštas ir žmonės tiki, kad jis labai geros kokybės. Deja, tai klaidinga nuomonė. Cheminės medžiagos (nitritai ir nitratai) iš vandens nepasišalina nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Virinant vandenį nitratų koncentracija net padidėja, nes dalis vandens išgaruoja, o nitratai lieka.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja: nustačius mikrobiologinę taršą šachtinio šulinio vandenyje, gyventojams galima vartoti tik virintą, o aptikus cheminę taršą – tokio vandens negalima vartoti. Tokiu atveju patartina vartoti vandentiekio ar pirktą parduotuvėje fasuotą geriamąjį vandenį. Šulinio vandenį galima gerti ir vartoti maistui tik įsitikinus, kad jame komponentų, turinčių įtakos sveikatai, kiekiai neviršija higienos normos keliamų reikalavimų.
Sužinoti, ar vartojate kokybišką šachtinių šulinių vandenį, galėsite tik tuomet, kai jis bus ištirtas atestuotoje, ar dar patikimiau, akredituotoje šiems tyrimams laboratorijoje.
Parengė
Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Šalčininkų skyriaus vedėja Vilma Vlasovienė