Sveikatos apsaugos ministrui dar pernai pasirašius naujas higienos normas (HN 21:2005), mokyklose turėtų būti nerekomenduojami nesveiko maisto produktai. Tačiau pastaroji norma yra rekomendacinio pobūdžio ir griežto draudimo neįtvirtina. Apie tai, kokia situacija mokyklose yra šiandien ir kaip ji pasikeitė palyginti su praėjusiu laikotarpiu, kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiąja specialiste Ramune Kaušyliene.

Gal galite pakomentuoti, kokia situacija, kalbant apie nesveiko maisto vartojimą, mokyklose, yra šiandien? Ar yra kokių nors pokyčių?

Šiokių tokių pokyčių įvyko, pastebėjome, kad bufeto produktų asortimentas derinamas dažniau. 2007 m. produktai, kuriais prekiaujama mokyklų valgyklose, derinimui teikti vangiai. Vilniaus visuomenės sveikatos centrui pateikta derinti tik 11-os bendrojo lavinimo mokyklų bufeto prekių sąrašai, kuriuose visuose buvo maitinimui nerekomenduojamų maisto produktų grupių. 2008 metais derinimui buvo teikti 48 mokyklų  maisto produktų sąrašai, tačiau tik 5 mokyklų produktų asortimentuose nebuvo vaikų maitinimui nerekomenduojamų produktų grupių. Kitos mokyklos pateikė derinti produktų sąrašus, kuriuose vyrauja gėrimai su maisto priedais, dažikliais, konservantais, saldikliais. Šių mokyklų bufetuose labai platus šokoladinių batonėlių, šokoladų, įvairių saldainių, konditerinių gaminių asortimentas. 

Vis dėlto galima pastebėti labai nežymių, tačiau gerų pasikeitimų. Mokyklose rečiau prekiaujama bulvių traškučiais ir gazuotais gėrimais, tačiau nemažėja mokyklų, kuriose nebūtų prekiauja konditeriniais gaminiais, šokoladais, įvairiais saldainiais, kuriuose viršijamas HN rekomenduojamas cukraus kiekis.

Nors derinti gaminių asortimentai yra pateikiami, tačiau iš esmės problemos nėra sprendžiamos. Nerekomenduojami vaikų maitinimui produktai iš mokyklų valgyklų bufetų nepašalinami, o tik sumažinamas jų kiekis. Pasitaiko, jog mokykla pirmą kartą derinti pateikia apie 40-50 rūšių šokoladų, saldainių, šokoladinių batonėlių, o antrą kartą nurodo, jog ketinama prekiauti 10-15 rūšių.    

Paradoksalu, tačiau gauname ir tokių maisto produktų sąrašų, kuriuose nurodoma 2 produktų  grupės. Pirma - rekomenduojamų produktų, skirtų mokiniams, antra –nerekomenduojamų produktų, kurie parduodami mokytojams ir mokyklos svečiams. Tokiems asortimentams mūsų centras nepritaria.

Kokie mechanizmai užtikrina, kad pastarosios normos būtų laikomasi? Kadangi minėjote, jog norma grynai rekomendacinio pobūdžio, ar, Jūsų nuomone, tikslingas būtų įstatymų, griežtai draudžiančių tokio maisto mokyklose pardavimą, priėmimas?

Nesveikais produktais mokyklų bufetuose ir užkandžių automatuose vis tiek prekiaujama. Nerekomenduojami produktai į mokyklų bufetus patenka tik po mokyklos bendruomenės, kurią sudaro mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklos vadovai, pritarimo. Taigi, koks maistas siūlomas mokyklose, priklauso pirmiausia nuo mūsų pačių.

Vadovaujantis HN, mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas prižiūri, kad tiekiant maisto produktus būtų laikomasi nustatyto produktų asortimento, o, esant neatitikimų, turėtų informuoti apie tai reikiamas institucijas. Tačiau praktika rodo: nors mokyklose ir prekiaujama nesveikais produktais, Vilniaus visuomenės sveikatos centras apie tai pranešimų iš mokyklų nėra gavęs.

Įstatymų, draudžiančių nesveiko maisto prekybą mokyklose, priėmimas situacijos nepakeistų, jeigu požiūrio į sveiką maitinimąsi vaikui neugdytų šeima, jei šiuo klausimu nuolat nebūtų kalbama mokykloje.

Daug kalbėta apie nesveiko maisto „automatų“ mokyklose draudimą. Ar, Jūsų nuomone, toks draudimas būtų efektyvus? Jeigu ne, tada kokių dar priemonių reikėtų imtis?

Nesveiko maisto atsisakymas mokyklose be papildomų priemonių, tai yra švietimo apie sveiką mitybą, programų ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo, nebus naudingas. Vien draudimais neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Labai svarbu ir vaiko (mokinio) šeimos maitinimosi įpročiai bei požiūris į sveiką mitybą. Didelę reikšmę turi suaugusiųjų pastangos ir paties vaiko sąmoningumas.

Žinoma, visada bus galimybė nesveiko maisto atsinešti iš namų, nusipirkti parduotuvėje ir kioske, tačiau nesant pagundos, kuri didžiąją dienos dalį yra pasiekiama ranka, didėja tikimybė, kad mokiniai nesveiką maistą pirks ne kasdien.

Tačiau tokiems pertvarkymams mokyklose besipriešinantys mokytojai ir vaikų tėvai akcentuoja vaiko pasirinkimo laisvę ir jų valios stiprinimą. Ką Jūs apie tai manote?

Vaikai - silpniausia visuomenės grandis, o reklama ir pasiūla daro savo - turime didelę paklausą, deja, kartais vaikų sveikatos sąskaita.

Panašių problemų egzistuoja ir universitetuose. Daugelyje iš jų galima įsigyti bulvių traškučių, bet ne geriamojo vandens. Kodėl kalbama tik apie mokyklas?

Tinkamo maitinimo įpročiai turėtų būti pradėti formuoti jau ankstyvoje vaikystėje. Mokyklinio amžiaus vaikų organizmas jautrus, netinkama mityba gali sutrikdyti vaiko raidą, fizinį, protinį brendimą, gebėjimą mokytis, darbingumą, taip pat mažina atsparumą ligoms. Ankstyvoje vaikystėje, mokykliniame amžiuje įdiegtos sveiko maitinimosi žinios ir įpročiai ugdo sąmoningumą, kokį maistą pasirinkti, ir vyresniame amžiuje. Aukštosiose mokyklose studijuoja suaugę ir subrendę žmonės, ir ne kas kitas, o jie patys yra atsakingi už savo sveikatą ir pasirinkimą.

Kalbėjosi Jovita Sandaitė

Bernardinai.lt