Prasideda vasara, kuri netruks prabėgti ir vėl ateis rugsėjo 1-oji. Būsimieji mokinukai į mokyklą turi ateiti sveiki, pasitikrinę sveikatą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad daugelio užkrečiamųjų ligų galima išvengti laiku paskiepijus vaikus. Šiuo metu Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, bakterijos Haemophilus influenzae B tipo sukeltos infekcijos. Nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, o po traumų – nuo stabligės.

 

           Skiepai - tai vienas didžiausių žmonijos atradimų. Skiepai apsaugo vaikus bei suaugusiuosius nuo ligų, jų komplikacijų bei mirčių. Žmonijos istorijoje niekas negalėtų suskaičiuoti, kiek milijonų žmonių mirė nuo infekcinių ligų ir per epidemijas – tai tikrai didesnis skaičius negu per karus, žemės drebėjimus ir kt. Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma užkrečiamųjų ligų skiepų pagalba efektyviai kontroliuojamos, sergamumas labai sumažėjęs ir žmonės nebejaučia šių ligų grėsmės. Mažėjant sergamumui ir mažiau skiepijantis, bus sunku išlaikyti aukštas skiepijimų apimtis, ims grėsti išnykusių ligų atsinaujinimas ar net protrūkiai.

 

            Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Dalia Vaičiulienė informuoja, kad šių metų kovo mėnesį patvirtinta Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 metų programa, kurioje teigiama, kad vaikų ir suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai – tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Skiepijimas – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, sunkių ligos formų ir komplikacijų išvengimas, bet ir infekcinių ligų plitimo visuomenėje kontroliavimas, likvidavimas, gydymo trukmės, gyventojų mirtingumo sumažinimas, pinigų taupymas.  

            Vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kuriame numatyta kada ir kokiomis vakcinomis geriausia skiepyti, kad organizme laiku susiformuotų imunitetas įvairioms infekcijoms. Skiepai pagal šį kalendorių finansuojami iš valstybės biudžeto, naudojamos tik tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos.

 

            Profilaktinių skiepijimų apimtys Vilniaus mieste bei apskrityje nuo daugelio užkrečiamųjų ligų yra pakankamai didelės ir prilygsta ar viršija Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono rekomendacijas. Pagrindiniai pirminės imunizacijos vertinimo kriterijai – 1-2 metų amžiaus vaikų skiepijimų nuo tuberkuliozės, kokliušo, difterijos, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio parotito apimtys atskirose administracinėse teritorijose ir sergamumo užkrečiamosiomis ligomis, nuo kurių skiepijama, rodikliai. Vilniaus mieste 2008 m. nuo tuberkuliozės ir virusinio hepatito B paskiepyta 99,4%, apskrityje – 99,3% naujagimių, nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito - 96,5% miesto, 96,6% apskrities vienerių metų vaikų, nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito - 96,7% miesto ir apskrities dvejų metų vaikų.

 

              Prieš mokyklą 6-7 metų vaikai pakartotinai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės) bei atliekamas tuberkulino mėginys, kuris padeda nustatyti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis.

            

              12-os metų paaugliai (neskiepyti kūdikystėje) skiepijami nuo virusinio hepatito B, kadangi tik sėkmingai įgyvendinant kūdikių, paauglių bei rizikos grupių skiepijimus, įmanoma suvaldyti šią pavojingą užkrečiamąją ligą, be to, pastaruoju metu didžiausias sergamumas šia liga yra 15-29 metų amžiaus grupėje, susijęs su ankstyvais lytiniais santykiais ir plintančiu intraveninių narkotikų vartojimu, kurių metu perduodamas hepatito B virusas. Taip pat 12-os metų paaugliai skiepijami nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito, jei neskiepyti 6-7 metų amžiaus. Vilniaus mieste 2008 m. nuo hepatito B paskiepyti 87,8 % (apskrityje – 88,7 %), nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito – 97,6% (apskrityje - 97,8%) 13-os metų paauglių.

             

               Paaugliai 15-16 metų pakartotinai skiepijami (revakcinuojami) nuo difterijos ir stabligės. 2008 m. revakcinaciją nuo difterijos ir stabligės turi 95,8% Vilniaus miesto, 95,9% apskrities šešiolikmečių. Imunitetas nuo difterijos ir stabligės trunka apie dešimt metų. Kas dešimt metų būtina pakartoti skiepijimus. Reguliariai tai neatliekant, daugėja imlių šiai infekcijai asmenų.  Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais yra gana reta liga Europoje ir Lietuvoje, tačiau ir šiandien kelia didelį nerimą dėl epidemijų cikliškumo. Pasaulyje difterijos epidemijos kartojosi kas 15–30 metų. Difterijos sergamumo pakilimas buvo 1994–1995 metais. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip didelės difterijos rizikos šalis. Latvijoje iki šiol sergamumas šia infekcija didžiausias visame Europos regione. Lietuvoje planuojami planiniai suaugusiųjų skiepijimai nuo difterijos ir stabligės.

 

                Kokliušas yra itin pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Nors Vilniaus mieste ir apskrityje, kaip visoje Lietuvoje, skiepų dėka susirgimų kokliušu yra registruojama nedaug, kokliušu dabar serga vyresni vaikai, todėl nuo 2008 m. įvestas pakartotinis skiepijimas nuo kokliušo 6-7 metų amžiaus vaikams, prieš pradedant lankyti mokyklą, kombinuota vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu. Kombinuotų vakcinų (nuo kelių ligų) naudojimas sumažina injekcijų, vizitų asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičių, mažesnis psichologinis diskomfortas. Nemažai nepageidaujamų reakcijų po skiepijimo difterijos, stabligės, kokliušo vakcina sukeldavo ląstelinis (nepakankamai išgrynintas) kokliušo komponentas. Lietuvoje nuo 2008 metų vaikų skiepijimui naudojamos vakcinos tik su neląsteliniu kokliušo komponentu (saugesnis, išgrynintas kokliušo komponentas, yra tik tų antigenų, kurie būtini apsauginiam imunitetui susidaryti).        

               Lietuvoje paskutinis susirgimas poliomielitu užregistruotas 1972 metais, tačiau kol pasaulyje yra bent vienas poliomielito židinys, jį sukeliantys virusai gali atkeliauti ir paplisti bet kur, žinant kaip šiuolaikinėmis transporto priemonėmis greitai įveikiami dideli atstumai. Todėl skiepų nuo poliomielito negalima nutraukti. Tai įrodė poliomielito protrūkiai skiepijimų nepripažįstančiose bendruomenėse Olandijoje, Kanadoje bei kitose šalyse.

              

               Nors šalyje susirgimų tymais neregistruojama, bet pasaulyje ši labai greitai plintanti infekcija dar nelikviduota. Kasmet nuo tymų pasaulyje miršta beveik pusė milijono vaikų. Tymų atvejų 2008 metais buvo užregistruota Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, keliuose JAV regionuose.

                

                 Rimčiausia raudonukės komplikacija yra įgimtos raudonukės sindromas, pasireiškiantis tais atvejais, jei moteris, vaikystėje neskiepyta ir nesirgusi raudonuke, šia liga suserga būdama nėščia, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Raudonukės virusas gali sukelti kūdikio apsigimimą ar jo praradimą.

           

                 Esant nedaug užkrečiamųjų ligų, didėja dėmesys nepageidaujamoms reakcijoms, kurias sukelia ar gali sukelti skiepai. Neretai visuomenės informavimo priemonėse pasirodo informacija, kad skiepai neveikia ar net sukelia žalą, dažniausiai šiuolaikiškai mąstančios ir namuose vaikus gimdančios šeimos skeptiškai vertina skiepus, atsisako skiepyti savo atžalas visomis ar kai kuriomis rekomenduojamomis vakcinomis arba atidėlioja skiepus, laukdami, kol vaikelis paaugs, sustiprės. Skiepai žmogaus organizme sukelia panašų imuninį atsaką kaip ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, tačiau skiepijimui naudojamos vakcinos nesukelia neigiamo poveikio kaip ligos sukėlėjai. Pasiskiepijus susiformuoja imunitetas užkrečiamajai ligai, žmogus nepatiria ligos ir galimų jos komplikacijų. Vaikai, užsikrėtę natūraliais patogeniniais mikroorganizmais, sirgtų, kentėtų, gertų antibiotikus (daugėja antibiotikams atsparių mikroorganizmų), gal net patektų į ligoninę ir tai būtų žymiai blogiau nei vaikai reaguotų reakcijomis po skiepų, kurios gana retos. Jeigu vaiko organizmas stipriai reaguoja į vakciną, t. y. į susilpnintą mikrobą ar jo komponentą, į kuriuos dauguma vaikų beveik nereaguoja, galima spėti, kad natūraliai užsikrėtęs, jis sirgtų labai sunkiai.

 

                  Neretai teigiama, kad persirgus susidaro geresnis ir ilgiau trunkantis specifinis imunitetas nei po skiepų, be to, dažnai reikia ne vienos vakcinos dozės. Bet skiepų sukeltas imunitetas – tai keletas injekcijų, o imunitetas po ligos – tai gali būti paralyžius po poliomielito, protinis atsilikimas po Haemophilus influenzae B tipo bakterijos sukelto meningito, kepenų nepakankamumas po hepatito B, kurtumas, vyrų nevaisingumas po epideminio parotito, net mirtis nuo tymų ir kt.

 

                  Dažnai bijoma, kad vaikai gauna per daug skiepų, didėja įskiepijamų antigenų (mikroorganizmų ar jų komponentų, veikliųjų vakcinos dalių) skaičius. Tačiau vakcinose esantys antigenai – tai tik labai maža dalis antigenų, su kuriais vaikai susiduria kiekvieną dieną. Šiandien kūdikiui įskiepijama daug daugiau vakcinų nei prieš kelis dešimtmečius, bet antigenų jose yra daug mažiau. Vien raupų vakcinos sudėtyje buvo daugiau kaip 200 antigenų. Dabar visose pagal skiepų kalendorių skiepijamose vakcinose yra tik apie 130 antigenų.

                 

                  Kiekvienas vaikas turi teisę būti sveikas, apsaugotas nuo infekcinių ligų. Nei vienam vaikui imunizacija neturi būti atidėta be rimto apmąstymo dėl atidėjimo pasekmių atskiram asmeniui ir visuomenei – teigia Pasaulio sveikatos organizacija.

                 

                  Tėveliai, siūlome nelaukti rudens, kol asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus eilės, o užsukti į jas dabar ir paskiepyti būsimuosius pirmokėlius bei paraginkite savo paauglius vaikus nueiti pasiskiepyti, ypač jei kviečia asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dalia Vaičiulienė