Ar turi poveikį žmogaus sveikatai laiko juostų pasikeitimai tiesiogiai atsakyti sunku, nes įtakos daugiau turi šalies į kurią vykstame klimatas, ypač jei jis pasikeičia staiga ir atsiranda dideli temperatūrų svyravimai, lyginant su šalimi, kurioje gyvename. Svarbiausi veiksniai, galintys turėti įtakos sveikatai, yra :

·         padidėjęs aukštis virš jūros lygio (pasikeičia oro sudėtis, nes kylant aukštyn mažėja deguonies, kalnuose išsivysto staigus silpnumo sindromas, pasireiškiantis staigia plaučių edema, kartais smegenų edema),

·         temperatūra bei drėgmė,

·         neįprasti mikroorganizmai, vabzdžiai bei gyvūnai, dėl kurių gali prasidėti įvairios infekcijos - 80% sudaro keliautojų diarėja.

Žmogus sugeba aklimatizuotis, t. y. prisitaikyti prie neįprastų gyvenimo sąlygų, jo klimatinių ir geografinių ypatybių. Priklausomai nuo žmogaus fizinės bei psichinės sveikatos, gyvenimo, buities sąlygų bei veiklos, aklimatizacija trunka 3-12 dienų. Tačiau Užpoliarėje, kur be šalčio veikia ir faktorius, kai nėra saulės, aklimatizacija trunka vienerius, kartais 2-3 metus.

Keliautojai paprastai nespėja visiškai aklimatizuotis, kad nejaustų klimato pokyčių. Kalnuose keliautojai gali prarasti sąmonę ar net mirti, jei ištinka hipoksija (deguonies trūkumas organizmo audiniuose). Karštuose kraštuose keliautoją gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, gali susirgti užkrečiamosiomis ligomis, šaltuose kraštuose - sušalti, nušalti ar peršalti. Aklimatizacijos procesas šiaurėje yra lengvesnis nei tropiniuose kraštuose arba pietinių dykumų rajonuose, kur veikia intensyvi saulė, padidėjusi santykinė oro drėgmė. Tuomet sutrinka organizmo termoreguliacija, ypač kai nėra vėjo. Per didelė drėgmė ir nedidelis karštis - sunkiai keliautojui pakeliama situacija: viršutinė adaptacijos riba laikoma +30 - 31 C, kai santykinė drėgmė 85%.

Žmogaus prisitaikymo prie pasikeitusių aplinkos dirgiklių galimybės yra didelės: gali ištverti +70C karštį ir -87 C šaltį. Keliautojams visada patariama planuojant kelionę pagalvoti ir apie savo bei artimųjų sveikatą.

Jei vykstama į šaltuosius kraštus, rekomenduojama:

·         nepamiršti įsidėti šiltų drabužių, kuriuos galima būtų apsivilkti keliais sluoksniais;

·         dėvėti apatinius drabužius iš vilnos, šilko ar polipropileno, kurie sulaiko daugiau šilumos nei medvilnė;

·         dėvėti pašiltintą ir drėgmę nepraleidžiančią avalynę;

·         nepamiršti kepurės, šaliko, pirštinių.

Jei vykstama į karštuosius kraštus:

·         nuolat gerti daug vandens;

·         jei visą dieną keliautojai fiziškai aktyvūs, gerti dar daugiau vandens;

·         fizinis aktyvumas patartinas ryte ir vakare;

·         dėvėti skrybėlę bei naudoti kremą nuo saulės, net jei debesuota diena.

Norint išvengti keliautojų diarėjos (viduriavimo), ypač šalyse, kur žema higienos kultūra, net jei gyvenama viešbutyje, rekomenduojama:

·         kuo dažniau plauti rankas vandeniu ir muilu arba nuvalyti spirituota servetėle;

·         vengti maisto bei gėrimų, kurie buvo laikomi keletą valandų aplinkos temperatūroje: viešbučio bufete laikomas neuždengtas maistas, maisto produktai gatvėje iš prekeivių, kioskų, turgaus ir kt.;

·         vengti termiškai neapdoroto maisto (išskyrus vaisius ir daržoves, jei jų žievelė nepažeista);

·         vengti ledų, ypač parduodamų iš gatvės vežimėlių;

·         vengti valyti dantis nežinomos kokybės vandeniu;

·         virinti geriamąjį vandenį, jei jo saugumas įtartinas.

Jei vykstama į kalnus:

·         vengti vienos dienos kelionėse miegoti aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio. Paprašyti vadovo, kad organizuotų miegojimą 2000-2500 m aukštyje, norint išvengti staigaus kalnų silpnumo sindromo;

·         vengti vartoti alkoholį ir nepervargti pirmąsiais 24 val, gerti papildomai vandens;

·         jei reikia miegoti didesniame kaip 2750 m aukštyje, reikia turėti tam tikrų medikamentų;

·         keliautojai, sergantys ar sirgę širdies ir plaučių ligomis, prieš kopdami turi pasitarti su gydytoju.

·          

Nedelsiant kreiptis medikų pagalbos, jei:

·         staigus kalnų silpnumo sindromas tęsiasi ilgiau kaipi dvi dienas;

·         progresuoja kvėpavimo silpnėjimas kartu su kosuliu bei kankina nuovargis;

·         sutrikės pulsas ar pasikeičia psichinė būklė.

Prie laiko juostų pasikeitimo dėl laiko skirtumų žmonės per 1-2 paras prisitaiko be sveikatos sutrikimų. Mokslinėje literatūroje yra aprašoma, kaip išvengti sveikatos sutrikimų, jei ilgai keliaujama kertant kelias laiko juostas, sėdint vienoje vietoje. Yra aprašomas ,,lėktuvo kojų” (angl. Jet lag) sindromas, kai keliautojas staigiai kerta kelias laiko juostas. Tuomet kojos nutirpsta, patinsta, tampa skausmingos.

Norint išvengti šių simptomų, patariama:

·         vengti gausiai valgyti;

·         gerti pakankamai daug skysčių;

·         vengti kofeino ir alkoholio turinčių produktų ir gėrimų, ypač naktį;

·         kai atvykstate į kitą laiko juostą, rekomenduojama kuo daugiau būti saulės šviesoje, kad prisitaikytumėte prie laiko skirtumų.

Laiko juostų kirtimo poveikio sveikatai tyrimai buvo atliekami JAV su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas. Buvo tiriama stiuardesių grupė ir palyginamoji mokytojų grupė. Tačiau šis tyrimas skirtas dažnam laiko juostų kirtimo poveikiui nustatyti, norint sudaryti optimalų stiuardesių darbo grafiką. Buvo nustatyta, kad dažnas laiko juostų kirtimas (biologinio laikrodžio sutrikdymas) gali paveikti organizmo hormonų balansą - tai gali turėti poveikį reprodukcinei sistemai.

                                                                                    Vilniaus visuomenės sveikatos centro

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės