Ar gyvenamųjų patalpų oras gali turėti įtakos  jame gyvenančių žmonių sveikatai?

 

Patalpose praleidžiame didelę gyvenimo dalį. Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia - tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš sienų apmušalų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais bei biologiniais teršalais – bakterijomis, virusais, pelėsiais. Pelėsiai paprastai įsiveisia  drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, tai pat oro drėkintuvuose ir pan. Taip pat bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.

 

 

Kaip gyvenamųjų patalpų oras gali paveikti žmonių sveikatą?

 

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais dažnai skundžiasi neaiškios kilmės negalavimais: galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys buvo pastebėtas gana seniai ir pavadintas „ligoto pastato sindromu“. „Ligoto pastato sindromui“ nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltu šį sindromą. „Ligoto pastato sindromui“ būdingai tai, kad savijauta pagerėja palikus tokias patalpas.

Nors specifinės priežastys, sukeliančios ankščiau nurodytus sveikatos sutrikimus yra nežinomos, galima išvardyti daug veiksnių, bloginančių patalpų vidaus oro kokybę ir lemiančių „ligoto pastato sindromo“ atsiradimą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didelės lakiųjų organinių junginių koncentracijos gali sukelti lėtinius ar ūmius sveikatos sutrikimus. Tai pat nustatyta, kad kai kurie iš šių junginių yra karcinogenai. Įvairių lakiųjų organinių junginių mažos ir vidutinės koncentracijos jautresniems asmenims taip pat gali sukelti ūmius sveikatos pažeidimo reiškinius. Bakterijos, pelėsiniai grybeliai gali įjautrinti organizmą, sukelti įvairias alergines reakcijas, taip pat gali būti bronchinės astmos bei įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi.

 

 

Ar sintetinės medžiagos (plastikai) gali paveikti žmogaus sveikatą?

 

Įrengiant ar remontuojant gyvenamąsias patalpas yra naudojama daug statybinių bei apdailos medžiagų iš polivinilchlorido (PVC). Pastarosios dėl pigumo, patvarumo, lengvos priežiūros pakeičia medį, cementą ir kitas tradicines statybines medžiagas. PVC naudojamas gaminant daugelį statyboje naudojamų medžiagų: apdailos plokštes, langų profilius, grindų dangas, sienų apmušalus. PVC gaminiai, priklausomai nuo juose esančių plastifikatorių, įgauna tam tikras savybes – minkštumą, lankstumą ir kt. Vieni iš dažniausiai paplitusių plastifikatorių - ftalatai. Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių yra kilęs didelis susirūpinimas dėl ftalatų toksinių savybių. Tyrimais įrodyta, kad ftalatai  gali pažeisti vaikų, kūdikių endokrininę sistemą.

 

 

Kaip apsisaugoti nuo Jūsų išvardytų teršalų neigiamo poveikio sveikatai bei išsaugoti kokybišką patalpų orą?

 

Cheminių medžiagų, galinčių paveikti žmonių sveikatą koncentracijos patalpų ore būna neišvengiamai didesnės atliekant jų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus pakankamai neilgam laikotarpiui šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracijos patalpų ore yra didesnės, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, šviežias oras turi tekėti iš švarių patalpų ar lauko į mažiau švarias patalpas. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais. Tokie kanalai tradiciškai įrengiami virtuvėse, tualetuose, vonios kambariuose. Rekomenduotina perkant būstą atkreipti dėmesį, ar virtuvėse įrengti du ar tik vienas vėdinimo kanalas. Vienas kanalas reikalingas bendrai patalpų oro apykaitai, o antras turėtų būti skirtas garams nutraukti nuo virykles. Kai yra tik vienas vedinimo kanalas, ir jis prijungiamas prie gartraukio, pablogėja patalpų oro apykaita ir tuo pačiu vedinimas bei oro kokybė.  

Reikia pastebėti, kad natūralus patalpų vėdinimas sutrinka ar tampa neįmanomas, kai gyventojai, nepasitarę su specialistais, per daug užsandarina patalpas įrengdami slenksčius tarp kambarių,  plastikinius ar kitokius sandarius langus be orlaidžių ar mikroventiliacijos angų. Tokiose patalpose oro apykaita gali sumažėti iki minimumo ar iš viso nebevykti.

Taip pat įrengiant ar remontuojant gyvenamąsias patalpas svarbu atidžiai parinkti medžiagas patalpų vidaus apdailai. Natūralaus medžio grindys, durys yra ne tik gražios, bet ir pačios sveikiausios. Renkantis sienų apmušalus reikėtų atkreipti dėmesį, kokie dažai buvo naudojami jų gamybai. Rekomenduotina rinktis sienų apmušalus, kurių gamybai taip pat nebuvo naudojamas PVC. Sienų apdailai naudojamos medžiagos turėtų pasižymėti savybe ,,kvėpuoti". Tuomet juose nesiveis pelėsiniai grybeliai. Langų užuolaidas patartina rinktis iš natūralių audinių – lino, medvilnės, šilko.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojai, pigiau įsirengę būstus, vėliau dėl to gailisi, mat nežinia kodėl ima šlapti sienos, rasoja langai ar atsiranda specifinis kvapas?

Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas iš rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai arba dar vadinami mikromicetai. Ant patalpų sienų atsiranda tamsios dėmės, ilgainiui jos išplinta. Dažniausiai pelėsiai pažeidžia patalpų išorines sienas, vonios kambarius, virtuves.  Pelėsiniai gybai  kenkia ne tik patalpų išvaizdai, bet ypač - juose gyvenančių žmonių sveikatai. Augant pelėsiniams grybams iš jų išsiskiria mikotoksinai – lakiosios, nuodingos medžiagos. Pastarieji kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemoms, turi karcinogeninių savybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas.

Tinkamas patalpų vėdinimas, optimalios temperatūros bei drėgmės palaikymas stipriai sumažina patalpų taršą. Žmogus geriausiai jaučiasi patalpoje tuomet, kai, priklausomai nuo metų sezono, oro temperatūra yra 20 – 25 laipsniai, oro drėgmė – 40 – 60 proc., oro judėjimo greitis 0,15 – 0,25 metrų per sekundę.

 

 

Ar natūralios medžiagos šiuo metu yra madingos?

 

Reikia tik pasidžiaugti, kad sintetinių vidaus apdailos medžiagų mada baigia praeiti. Vis daugiau naują gyvenamąjį būstą įsirengiančių ar jį remontuojančių žmonių renkasi natūralias medžiagas. Tiesa, jos yra brangesnės, reikalaujančios daugiau priežiūros, tačiau tai nublanksta palyginus šiuos “trūkumus“ su jų teigiamomis savybėmis.  

                                                                                Kalbėjosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro

vyr. specialistė ryšiams su visuomene Roma Daškevičienė