Geriausia apsauga nuo saulės
2010-07-12
Dėl dažno buvimo saulėje oda praranda elastingumą, per anksti pasensta, pradeda raukšlėtis. Ilgalaikis ultravioletinių (UV) saulės spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimus, ligas, taip pat paskatinti odos vėžio išsivystymą.
Geriausia apsauga nuo ultravioletinų UVB ir UVA spektro saulės spindulių – nebūti saulėje ar būti saikingai, dėvint visą kūną dengiančius drabužius, kepurę. Tuomet nereikės naudoti kosmetinių apsaugos nuo saulės priemonių, kurių sudėtyje yra daugybė cheminių medžiagų. Apie tai pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Belousovaitė.
Būnant saulėje, reikėtų
Suplanuoti buvimo saulėje laiką. Į lauką reikėtų eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), vengiant vidurdienio, kai yra ultravioletinės spinduliuotės pikas. Dengti visą kūną šviesiais natūralios medžiagos drabužiais, stengtis būti pavėsyje. Saugoti akis nuo saulės dėvint akinius. Tai ne tik madinga. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimas) išsivystymui.
Per daug nenudegti. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. UVB spektro saulės spinduliai sukelia nudegimą, o UVA spektro spinduliai siejami su ankstyvuoju odos senėjimu, taip pat ji silpnina žmogaus imuninę sistemą. Abi spinduliuotės rūšys ypač didina odos vėžio išsivystymo riziką.
Renkantis kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, reikėtų
Naudoti tokias apsaugos nuo saulės priemones, kurios apsaugo nuo UVA ir UVB spektro spindulių. Nepasikliauti priemonėmis, kurių apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra labai aukštas. Priemonės, kurių SPF aukštesnis nei 50, gali paskatinti ilgiau būti saulėje, todėl gali būti pažeidžiamos mažiau apsaugotos odos vietos. Priemonės su mažesniu SPF (SPF 15-50) tepamos dažniau, jos tolygiau pasiskirsto ant odos.
Žinoti, kad apsauga nuo UVB spektro spinduliuotės išreiškiama vadinamuoju apsaugos nuo saulės poveikio veiksniu (SPF). Skirtingų SPF blokuotų UVB spindulių kiekis skiriasi nedaug, pavyzdžiui, SPF 30 sulaiko 96,7 proc. spindulių, o SPF 60 – 98,3 proc. Svarbu, kad kosmetinės apsaugos nuo saulės priemonės apsaugotų ne tik nuo nuo UVB bet ir nuo UVA spektro saulės spindulių. Sudėtyje esančios medžiagos. Efektyvesnių apsaugos nuo saulės kosmetikos priemonių sudėtyje reikėtų ieškoti pavadinimų zinc oxyde, titanium dioxide (mineralinės kilmės saulės filtrų), kitų saulės filtrų: butyl methoxydibenzoylmethane (avobenzone) ar terephthalylidene dicamphor sulfonic acid (mexoryl SX, ecamsule) ir kt. Jie saugo odą nuo žalingų UVA spektro spindulių bei padeda išlaikyti odos apsauginę funkciją. Rekomenduotina nenaudoti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių sudėtyje vitamino A (retinyl palmitate). Mokslinių tyrimų duomenimis, oda, tepama vitamino A turinčiais kremais, veikiant saulės spinduliams, greičiau pažeidžiama bei didėja odos navikų išsivystymo rizika. Net 41 proc. apsaugos nuo saulės kremų turį šio vitamino.
Vyr. specialistė Viktorija Belousovaitė rekomenduoja rinktis kremus, atsparius vandeniui ir prakaitavimui. Nenaudoti apsaugos nuo saulės kremų, kurie kartu veikia kaip apsauga nuo vabzdžių. Jeigu būtina, tokias apsaugos priemones (repelentus) reikėtų naudoti atskirai. Kremas ar purškiklis? Purškiant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, ore pasklinda saulės filtrų dalelės, kurios nėra saugios kvėpavimo takams. Taip pat reikėtų nepamiršti priemones tepti pakartotinai, nes apsaugos nuo saulės cheminės medžiagos, veikiamos saulės spindulių, skyla, nusiplauna ar yra nutrinamos rankšluosčiu bei drabužiais.
Vyrai taip pat turėtų naudoti apsauginius kremus. Mokslinių tyrimų duomenimis, apsaugos nuo saulės priemones naudoja 34 proc. vyrų ir 78 proc. moterų.
Pasirinkus kosmetines apsaugos nuo saulės priemones
Jos turi būti naudojamos tinkamai, pagal gamintojo instrukcijas. Taip pat reikėtų naudoti pakankamą apsaugos nuo saulės priemonės kiekį. Norint, kad apsaugos lygis atitiktų nurodytą apsaugos nuo saulės koeficientą, būtina 1 cm² kūno ploto sunaudoti 2 mg priemonės (maždaug 36 gramai kremo (6 pilni arbatiniai šaukšteliai)). Dažniausiai naudojame tik maždaug pusę šio kiekio. Siekiant, kad apsaugos lygis nesumažėtų, išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu, išprakaitavus, praleidus saulėje maždaug 1,5 val., reikia pakartotinai užsitepti tokį pat kiekį priemonės. Žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemonės pradeda veikti ne iš karto, todėl jas reikėtų naudoti 20-30 min. prieš deginimąsi. Nebūti ilgai saulėje, net ir naudojant apsaugos nuo saulės priemones, ypač vidurdienį (11-15 val.), kai saulė yra aktyviausia. Žinoti, kad smėlis, vanduo, sniegas atspindi ir sustiprina saulės spindulių poveikį. Nenaudoti vaistų, kurie sąveikaudami su UV spinduliais, gali sukelti odos reakcijas. Naudojant vaistus, dėl galimo šalutinio poveikio reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jautrumą saulei padidina tetraciklino, amoksicilino, sulfa grupę turinčių vaistų, geriamųjų kontraceptikų ir kt. vartojimas.
Būnant saulėje reikėtų daugiau gerti vandens, bet vengti alkoholinių gėrimų.
Tinkamai saugokime nuo saulės vaikus
Vaikai yra jautresni kenksmingam saulės spindulių poveikiui nei suaugusieji. Nudegimai vaikystėje gali atsiliepti vėlesniame amžiuje ir padidinti riziką įvairioms odos vėžio formoms vystytis. Geriausia apsauga taikoma nuo saulės yra kepurė ir drabužiai. Vyresnius kaip 6 mėn. amžiaus vaikus taip pat galima saugoti ir naudojant apsaugos nuo saulės kosmetines priemones. Tačiau kūdikiai iki 6 mėnesių turi būti apsaugoti vengiant tiesioginių saulės spindulių, nes jų odoje nėra melanino, apsaugančio gilesnius odos sluoksnius. Saugant vaikus nuo UV spindulių poveikio, reikėtų: kruopščiai parinkti vaikų drabužėlius, kad jiems nebūtų karšta ir jie patikimai dengtų visą kūną. Ant vežimėlių naudoti apsauginius gaubtus, skėčius; vengti vidurdienio pasivaikščiojimų, kai saulė yra aktyviausia ilgiau būti pavėsyje; naudojant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, būtina atidžiai perskaityti gamintojo nurodytus įspėjimus. Dažnai yra nurodoma, kad priemonių nepatartina naudoti jaunesniems kaip 6 mėn. amžiaus kūdikiams. Kūdikiams kosmetinės apsaugos nuo saulės priemonės gali būti naudojamos tik kaip kraštutinė priemonė apsaugai nuo saulės ir tik pasikonsultavus su gydytoju.
Vaikų oda cheminėms medžiagoms, alergenams, naudojamiems kosmetikos priemonėse yra ypač jautri, kaip ir ultravioletiniams spinduliams. Todėl, prieš naudojant apsaugos nuo saulės priemones, reikėtų jas išbandyti: nedidelį kiekį priemonės užtepti ant vaiko riešo vidinio paviršiaus ir stebėti, ar nėra odos suerzinimo, bėrimo ar kitų reiškinių, kuriuos pastebėjus patartina rinktis kitą produktą, prieš tai pasikonsultavus su gydytoju.
Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigose, todėl svarbu pasidomėti, kokios apsaugos nuo saulės priemonės vykdomos jūsų vaiko lankomoje įstaigoje.
Parengė:
|
Viktorija Belousovaitė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Tel. (8 5)2649674, faks. (8 5) 261 2707 |
|









