Difterija – tai viena iš sunkiausių infekcinių vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, kuri pasižymi dideliu letališkumu. Ligos sukėlėjas – atsparios aplinkai, gaminančios stiprų toksiną difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus ar bakterijų nešiotojo. Pažymėtina, kad net skiepytas žmogus gali būti difterijos sukėlėjų nešiotojas, kadangi antibakterinis imunitetas nesusidaro. Todėl nors ir sukuriamas aukšto lygio antitoksinis kolektyvinis imunitetas, tai neužkerta kelio difterijos sukėlėjų cirkuliacijai visuomenėje.

Lietuvoje iki pradedant vaikus skiepyti nuo difterijos (1956 m.) buvo registruojamas didelis sergamumas šia liga , kasmet buvo užregistruojama apie keletą tūkstančių ligos atvejų, šimtai ligonių mirdavo. Pradėjus įgyvendinti planinę vaikų imunoprofilaktiką, sergamumas bei mirštamumas nuo šios ligos sumažėjo. Vėliau susirgimų difterija nebuvo registruojama arba  registruoti tik pavieniai atvejai. Difterijos sergamumo pakilimas nustatytas 1994–1995 metais (1994 m. užregistruoti 38, 1995m.– 43 susirgimai difterija). Šiuo laikotarpiu letališkumas siekė apie 20%. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip didelės difterijos rizikos šalis. Latvijoje iki šiol sergamumas šia infekcija didžiausias visame Europos regione.

Siekiant užkirsti kelią sergamumo difterija pakilimui Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, 1995–1996 metais, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, buvo vykdoma skiepijimo nuo difterijos kampanija. Kampanijos metu viena vakcinos doze buvo paskiepyta per 1,5 mln. asmenų (76,7% suaugusių Lietuvos gyventojų). Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo užregistruota susirgimų difterija, tačiau 2008 m. sausio mėnesį nustatytas mirties nuo difterijos atvejis, kovo mėnesį – vienas ligos atvejis Kauno mieste.

Rizika susirgti difterija didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų, asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems uždaruose kolektyvuose, keliaujantiems į nepalankias šios ligos atžvilgiu šalis, alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims ir pan. Kadangi po suaugusiųjų  skiepijimo kampanijos (1995–1996m.) praėjo daugiau nei 10 metų, galima prognozuoti šios ligos padažnėjimą.

Nors difterija ilgalaikio planinio skiepijimo dėka pastaraisiais metais yra gana reta liga tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tačiau ir šiandien kelia didelį nerimą dėl epidemijų cikliškumo. Pasaulyje difterijos epidemijos kartojosi kas 15–30 metų.

Visose Rytų Europos šalyse sergamumas difterija pasižymi tais pačiais epidemiologiniais dėsningumais: didelis sergamumas miestuose, dauguma sergančiųjų – neskiepyti suaugę 30–50 metų amžiaus žmonės, vyrauja sunkios ligos formos, didelis letališkumas, diagnozuojama pavėluotai.  

Skiepijimas difterijos vakcina - pagrindinė ir vienintelė efektyvi difterijos profilaktinė priemonė.