Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, per 2009 m. pirmuosius septynis mėnesius Vilniaus mieste Laimo liga susirgo 283 žmonės. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu užregistruota 130 susirgimų. Kaip atpažinti, kokia liga užsikrėtėte ir ką daryti toliau, pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Alvyra Blažytė.

Laimo liga (boreliozė) – plačiai žinoma erkių platinama infekcinė liga. Laimo ligos inkubacinis periodas (laikotarpis nuo bakterijos patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių pasireiškimo) yra nuo 2 dienų iki 6–9 mėnesių. Būdingiausias Laimo ligos požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1–4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta visame organizme. Kartu su migruojančia raudone gali pasireikšti kiti simptomai: sąnarių, raumenų skausmai, akies junginės uždegimas, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas. Pastebėję tokius požymius, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai. Nuo Laimo ligos Lietuvoje vakcinos nėra, todėl reikia saugotis erkių įkandimo. Gamtoje patartina dėvėti šviesią aprangą, kurios apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnių galai įkišti į kojines, atviras kūno vietas reikia apipurkšti repelentais – skysčiais, kurie atbaido erkes. Erkės, kurios platina Laimo ligos sukėlėją ir erkinio encefalito virusą, gyvena Lietuvoje ir randamos ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose ir skveruose (Vilniaus Vingio, Sereikiškių, Bukčių, Pavilnio, ir kt.). Erkės paprastai tyko ant žolės stiebelių 10–60 cm aukštyje, lūkuriuodamos, kol pro šalį eis tinkama auka. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė žaizdą suvilgo savo seilėmis, kurios turi skausmą malšinančių ir kraujavimą stabdančių medžiagų, todėl daug žmonių nepastebi, kad įsisiurbė erkė.

Grįžę iš gamtos po uogavimo ar grybavimo gerai apžiūrėkite savo kūną, iššukuokite plaukus. Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų pateks į organizmą. Traukiant erkę, svarbu nesuspausti jos pilvelio, kad neįšvirkštumėte ten esančių borelijų tiesiai į žaizdelę. Ištraukus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti – nuplauti muilu, patepti spiritiniu tirpalu.

Erkinis encefalitas – virusinės kilmės susirgimas. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurį žmogui perduoda erkė. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių ir ožkų pieną.

Šiais metais per septynis mėnesius Vilniaus mieste šia liga susirgo aštuoni asmenys, pernai per tą patį laikotarpį – trys Vilniaus miesto gyventojai. Šiomis dienomis vienoje Vilniaus ligonių reanimacijos skyriuje gydomas sunkiai sergantis asmuo, kuris nebuvo pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Vilnietis net nežino, kur ir kada jam įkando erkė – nematė parazito ir nejuto jo įkandimo. Iš pradžių žmogus jautė silpnumą, bet jis netrukus praėjo ir po kelių dienų pakilo aukšta kūno temperatūra, net iki 40 laipsnių.

Pacientas, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, dažniausiai suserga praėjus 1–2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Trumpiausias nustatytas laikotarpis po užsikrėtimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias – 30 dienų. Liga dažniausiai prasideda panašiais į gripo simptomais – pakyla kūno temperatūra, skauda sąnarius, raumenis, galvą, vargina silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime, nervų sistema nebūna pažeista. Deja, maždaug trečdaliui užkrėstųjų po 3–7 dienų vėl pakyla temperatūra, vadinasi, virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tuomet atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rečiau gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė.

Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus. Lietuvoje erkinio encefalito vakcina yra mokama, vakcinos kaštus turi padengti patys skiepijamieji, bet skiepai yra efektyvi ir patikima priemonė norint išvengti erkinio encefalito.